Kauno "Granito" legendos. Michailas Juzka - daugiametis legendinio „Granito“ laikmečio žaidėjas, daugkartinis Lietuvos rankinio čempionas, SSSR sidabro ir bronzos medalių laimėtojas, ir kaip pats sakė, „visų mūsų karjeros viršūnė – 1987 m. IHF Taurės čempiono titulas“. Po sėkmingų metų Kauno „Granito“ komandoje, Michailas išvyko tęsti rankinio karjeros į Vokietiją, kur atstovaudamas „SC' Magdeburg" klubui tapo Rytų Vokietijos čempionu.
1) Kiek metų žaidėte "Granite"? Į kokią komandą persikelėte žaisti užsienyje po sėkmingų metų Kauno "Granite"?
1984 m. baigęs mokslus Zaporižjes technikos universitete Ukrainoje, atvažiavau į Kauną ir šešis metus žaidžiau Kauno "Granito" komandoje. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, 1990 m. kartu su Algiu Mockeliūnu ir Laisvydu Jankevičiumi išvažiavome žaisti į „SC' Magdeburg" Vokietijoje. Su „SC Magdeburg" klubu tapome ir paskutiniaisiais Rytų Vokietijos čempionais.
2) Buvote "Granito", kuris laimėjo istorinę pergalę - IHF taurę komandos narys, kokios emocijos aplanko prisiminus tuos laikus?
Per šešerius metus praleistus "Granitas" komandoje buvo daug laimėjimų kaip sporte, taip ir asmeniniam gyvenime. Komandos draugai ne tik man padėjo išmokti lietuvių kalbą, bet ir supažindino mane su mano busimąja žmona Iraida. Niekad nepamiršiu bendrabučio Mickevičiaus gatvėje, kur praleidau pirmuosius metus Kaune. Ir dabar, praeinant pro šalį, kartais suvirpa širdis. Man komanda labai patiko dar mokykloje Ukrainoje. Gražūs, stiprūs vyrai, graži sportinė apranga, solidūs kostiumai, kurių neturėjo nei viena kita komanda.
Iš sportinės pusės, metai buvo pilni laimėjimų: daugiau nei kartą tapome Lietuvos čempionais, SSSR sidabro ir bronzos medalių laimėtojais, ir visų mūsų karjeros viršūne – 1987 m. IHF Taurės čempionais. Tikrai malonu prisiminti.
3) Ką reiškė būti to meto sėkmingo "Granito" dalimi?
Būnant dar vaiku Latvijoje ir Lietuvoje man labai patiko ir baigus mokslus Ukrainoje nutariau išbandyti laimę "Granitas" komandoje. Ukrainoje žaidžiau "ZAS" komandoje 1 lygoje, bet "Granitas" buvo stipri komanda žaidžianti Aukščiausioje lygoje. Atvykus į Kauną, man visi padėjo. Buvo geri santykiai su vartininkais A. Mikučioniu ir K. Čebatoriu. Manim pasitikėjo ir žaidėjai ir treneriai, ir aš pasitikėjau komanda.
4) Kas Jūsų manymu padėjo iškovoti pergales to meto komandoje?
Komandoje buvo ir gerų puolėjų ir gerų gynėjų. Ypač gerai buvo man žaisti, kada gynyboje buvo V. Novickis. Manau, visa tai ir lėmė mūsų legendinę pergalę Kauno „Sporto halėje“ - IHF Taurės pusfinalyje nugalėjome garsųjį Vokietijos "Gumersbach" rezultatu 22:12. Manau, tą dieną mes būtumėm nugalėję bet kokią pasaulio komandą.
5) Ar vis dar palaikote ryšius su buvusiais komandos draugais?
Ir dar dabar dažnai susitinkam su komandos draugais varžybose, pergalių minėjimuose. Deja, kartais jau ir laidotuvėse. Galbūt dėl šitos priežasties vieną kartą prisėdęs parašiau eiles, skirtas rankiniui.
Rankinis
Ką reiškia man žodis „Rankinis“?
Klausiu aš savęs.
Rankinis, kaip geras kinas.
Jis - puikus, kaip senas vynas.
Tai pergalių ašaros saldžios,
Kurias tu kartais nuvalai.
Tai žodžiai lietuviški, aštrūs,
Kuriuos taria draugai.
Tai kraujo ir prakaito skonis.
Mes žinom ta skonį gerai.
Tai draugo degančios akys,
Kurias tu aikštelėje matai.
Ką reiškia man žodis „Rankinis“?
Klausiu aš savęs.
Tai magiškų žodžių drąsa:
Žalgiris, Eglė, Granitas,
Atletas, Sporthalle, Varsa.
Dar daug istorinių žodžių
Saugom mes atminty.
Ir tikim medalių ir pergalių.
Jos laukia mus ateity.
Ką reiškia man žodis „Rankinis“?
Klausiu aš savęs.
Tai rankinio žmonės- legendos.
Ir mums jų pamiršt nevalia.
Tai Valdai, Antanai, Sigitos,
Aldonos, Stasiai ir Jurgitos.
Álbertai, Algiai, Vytái,
Marytės, Jūratės, Jonái.
Su šiais draugais-žaidėjais
vis sapnuose dar žaidžiu...
Gal ir tamsta prisiminsit
Nepiktų, gerų žodžių.
6) Kuo šiandieninis "Granitas" skiriasi nuo to, kuriame rungtyniavote Jūs?
"Granitas" anuo laiku ir dabar skiriasi tuo, kad seniau daug jaunų žaidėjų buvo iš mažų mestelių ir nuo mažens paragavo sunkios gyvenimo duonos. Gal dėl to buvo labiau užgrūdinti ir fiziškai, ir psichologiškai, ir buvo rankinio fanatikai. To linkiu ir jauniems rankininkams.
7) Ko palinkėtumėt "Granitui" šį sezoną?
"Granitui" pakartosiu žodžius iš mano eilių:
" Ir tikim medalių ir pergalių.
Jos laukia mus ateity"
8) Kaip įsiliejate į rankinio gyvenimą šiomis dienomis?
Dabar rankinis man tiktai kaip hobis. Ateinu pažiūreti, kaip žaidžia jaunimas, pamatyt senus draugus. Seku rankinio pasaulio įvykius. Žinau, kad šiais metais „SC Magdeburg" laimėjo Čempionų lygą. Malonu prisiminti, kad mes ten irgi buvome.
Kartu su G. Mikulėnu, B. Girdzijausu, V. Banioniu ir R. Markinu organizavome 4 veteranų turnyrus "Ukrainos Ambasadoriaus Lietuvos Respublikoje Taurė". Deja, karas Ukrainoje pristabdė mūsų darbą, bet kartu su Lietuvos rankinio veteranais organizuojam pagalbą kovojančiai Ukrainai, renkant medikamentus, rūbus sužeistiems Ukrainos kariams, kurie gydosi ligoninėse. Gavome ne vieną padėką nuo ukrainiečių už mūsų darbą. Ir planuojam po pergalės dar kartą susitikti.
Ačiū, Michailui Juzkai, už visus metus pripildytus atsidavimo rankiniui bei „Granito“ vardo garsinimo.
